Muzikos įtaka darbuotojų elgesiui

Teigiamas muzikos terapijos poveikis emocijoms, įsitraukimui, santykiams, prasmingai būčiai ir pasiekimams yra įrodytas moksliniais tyrimais. Muzika sumažina nerimą, stresą, depresijos simptomus, skatina gerą savijautą. Įsitraukimas į muzikos kūrimą teigiamai veikia vaikų smegenų vystymąsi, lavina psicho socialinius įgūdžius ir gebėjimus, tokius kaip kalbinis vystymasis, skaičiavimas, dėmesio sutelkimas, emocijų reguliacija. Tarp teigiamos įtakos galima paminėti ir socialinį bei asmeninį vystymąsi, pasitikėjimą savimi, empatiją, gebėjimą dirbti komandoje, koncentraciją, motoriką bei koordinaciją, staminos ugdymą ir gebėjimą atsipalaiduoti.

Kaip muzika susijusi su mūsų elgesiu? Muzikos skleidžiamos bagos ir garsai sukelia pakitimus smegenų dalyse, atsakingose už liūdesio ir nostalgijos suvokimą. Klausantis muzikos formuojasi naujos neuronų jungtys, atsakingos už teigiamas emocijas, optimizmą, pažintinius gebėjimus, tarp kurių yra ir emocijų reguliacija. Klausantis muzikos taip pat išsiskiria oksitocinas, hormonas, atsakingas už skausmo ir nerimo mažinimą. Maloni muzika teigiamai koreliuoja su psichologinio saugumo jausmu darbe, o tai teigiamai koreliuoja su konstruktyviu nuomonės pasidalinimu siekiant organizacijos tobulėjimo (ang. Voice behavior). Tiesą sakant, psichologinis saugumas veikia kaip mediatorius tarp malonios muzikos ir atviro pasiūlymų pateikimo organizacijos vystymui. Darbuotojų nuomonė dažnai lydi į inovacijas, konkurencinį pranašumą ir augančius verslo rodiklius.

Muzika turi įtakos tam, kaip darbuotojai bendrauja su klientais. 2017 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad darbuotojai daug proaktyviau įsitraukė į bendravimą su klientais, kuomet patalpoke grojo jiems patinkanti muzika.

Daugybė tyrimų patvirtina teigiamą muzikos poveikį darbe:

• padidina biure dirbančių darbuotojų koncentraciją;

• įkvepia naujoms idėjoms

• gerina darbo kokybę;

• skatina prosocialų elgesį ir norą padėti kitiems kolegoms;

• stimuliuoja teigiamus prisiminimus;

• stiprina kritinį mąstymą.

Reikia nepamiršti, kad savaime muzikos klausymasis neužtikrina darbuotojų noro dalintis konstruktyviais patarimais, tam būtinas psichologinis saugumas darbe. Nors muzika prisideda prie šio jausmo kūrimo, organizacijų pastangos kurti saugią aplinką ženkliai padidina tikimybę turėti drąsius ir aktyvius darbuotojus, siekiančius prisidėti prie verslo tobulėjimo.

Išsiaiškinti, kuri muzika turi didžiausią teigiamą poveikį darbuotojų produktyvumui, padeda kūrybiniai elgesio tyrimai, padėsiantys nustatyti dažniausiai pasikartojančius muzikos stilius, patinkančius darbuotojams.