Kas yra psichologinis saugumas darbe ir kaip jį sukurti?

Psichologiškai saugi darbinė aplinka yra ta, kurioje darbuotojai jaučiasi pakankamai komfortiškai dalindamiesi konstruktyvia nuomone (apie darbo principus, strategiją, vadovus, užduotis, ir pan.) be baimės sulaukti neigiamų pasekmių. 2020 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad šis saugumo jausmas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių darbuotojų norą proaktyviai ir savanoriškai dalintis pastebėjimais, nuomone ir pasiūlymais, nukreiptais į organizacijos gerovės puoselėjimą, tarp kurių:

• pastebėjimai apie galimas rizikas arba nepriimtiną elgesį;

• pastebėjimai apie organizacijos procesų gerinimą;

• pastebėjimai apie neveikiančias nusistovėjusias taisykles ar veiksmus.

Kai darbuotojai jaučia riziką dėl atviro kalbėjimo, dažniausiai jie užsiveria tylos siena. Nereikia maišyti konstruktyvių į problemos sprendimą nukreiptų pastebėjimų su netikslinga kritika ir gandų nešiojimu. Toks elgesys neturėtų būti toleruotinas arba juo labiau skatintinas.

Konstruktyvi ir į patobulinimus nukreipta darbuotojų nuomonė yra svarbi organizacijai, kadangi ji padeda geriau adaptuoti strategiją prie besikeičiančios verslo aplinkos, įgalina darbuotojus prisidėti prie inovacijų, greičiau identifikuoti dar neįvardintas problemas.

Yra du pasiūlymų dalinimosi tipai: pasiūlymų dalinimasis tarp kolegų (su panašias pareigas ar panašaus pozicijų lygio darbuotojais) (ang. speaking out) arba pasiūlymų pasidalinimas su vadovu (ang. speaking up). Organizacija gali skatinti abu tipus per įvairias vidinės komunikacijos tradicijas, kadangi vieniems darbuotojams (ypač linkusiems į socialinę saviraišką) artimesnis dalinimasis kolegų rate, tuo tarpu individualistams labiau priimtina diskusija su vadovu.

Saugumą galima pamatuoti paprašant įvertinti kelis paprastus teiginius:

“Darbe aš jaučiuosi savimi”

“Aš galiu drąsiai reikšti savo nuomonę darbe”