Šiuo metu vykstanti ketvirtoji pramoninė revoliucija, pasižyminti dirbtinio intelekto (DI) integracija, transformuoja tai, kaip dirbsime ateityje. Skirtingai nuo ankstesnių pramoninių revoliucijų, kurios pertvarkė darbo dinamiką, dabartinė priklausomybė nuo DI sukuria naujų iššūkių. Kol kas nėra aišku, ar DI diegimas labiau skatina darbuotojų įsitraukimą, ar vistik mažina jų motyvaciją.
Įdomu, kokie pagrindiniai veiksniai ir jų kombinacijos daro įtaką darbuotojų įsitraukimui, atsižvelgiant į technologinę integraciją. Ir kaip virtualus vadovas galėtų skatinti motyvaciją?
Įsitraukimui be galo svarbus vadovo aspektas. Vertinant DI potencialą pakeičiant vadovus organizacijose, svarbu savęs paklausti, kiek darbuotojai pasitiki DI? Kurias sritis, jų nuomone, DI galėtų efektyviai perimti, ir kuriose DI nėra tiek išsivystęs? Apklausus darbuotojus iš 168 organizacijų (daugiausiai gamybos sektoriuje) paaiškėjo, kad kad DI vis dažniau laikomas veiksmingu lyderystės palaikymo įrankiu, ypač srityse, kuriose reikalingas greitas sprendimų priėmimas ir duomenų analizė.
Mažos ir vidutinės organizacijos labiau linkusios patikėti DI lyderystės užduotis operatyviniuose darbuose, tuo tarpu didesnės įmonės rodo skepticizmą, ypač žmonių santykių valdymo ir ilgalaikės lyderystės kontekste. DI vertinamas dėl savo objektyvumo ir nešališkumo sprendimų priėmime. Kita vertus, apribojimai srityse, kuriose reikia empatijos ir tarpusavio santykių vystymo įgūdžių, verčia sulėtinti pilno DI integravimo tempus.